Universitetinio kurso humanitarams apie įsidarbinimą projektas
Neseniai vėl apturėjau pokalbį apie sugebėjimo save tinkamai parduoti darbo rinkoje svarbą. Man, kaip buvusiam (nors gal kažkiek ir tebesančiam) humanitarui, ši tema kadaise buvo itin aktuali (nors aktuali ir dabar, ką jau čia slėpt). Niekada nemėgau fundamentalaus filosofų susireikšminimo arba nuolatinio istorikų bubenimo historia magistra vita est. Bet humanitarinis išsilavinimas toks jau yra – abstraktus, nevisada pritaikomas tiesiogiai ir tt. Tai “nespecialybė”. Tačiau specialybės galima išmokti, o humanistinis išsilavinimas tikrai neišsiugdys savaime, tiesiog gyvenant savo gyvenimą ir dirbant monotonišką ofisinį darbą. Tokia nuostata ir grindžiama universitetinio (universalaus) išsilavinimo reikšmingumo idėja.
Tuos, tikiu jau visiems daug kartų girdėtus pamąstymus, pakartojau tam, kadangi ne kartą jau esu girdėjęs, kad universitetai turėtų prisiimti sau atsakomybę ruošti humanitarus kaip sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje ir greičiau įsidarbinti. Universitetinis kursas humanitarams apie įsidarbinimą „Įsidarbinimo galimybės“ galėtų susidėti iš tokių paskaitų:
1. Įsidarbinimo sąvokos reikšmė, turinys ir kontekstai.
2. Įsidarbinimas kaip Valstybės ir asmens koegzistencija postmodernioje visuomenėje.
3. Teisės į darbą kaip Konstitucinės asmens teisės praktinė reikšmė.
4. Įsidarbinimo problema Lietuvoje ikivalstybiniu periodu (nuo virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūros periodo iki Lietuvos valstybės susikūrimo XIII.)
5. Įsidarbinimo problema Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje (nuo XIIIa. vid. Iki 1795 m. spalio 24 d.)
6. Požiūrio į užribio grupes ir jų užimtumą kitimas I, II ir III LDK statutuose.
7. XIX a. knygnešių veikla kaip alternatyva oficialiam įsidarbinimui.
8. Įsidarbinimo problemos tarpukario Lietuvoje iki ir po 1926 m. perversmo. Komparatyvistinis požiūris.
9. Planinės ekonomikos reikšmė sprendžiant įsidarbinimo problemas nuo 1941 m. iki 1990 m. kovo 11 d.
10. Įsidarbinimo problemos sprendimo skirtumai planinės ekonomikos ir laisvosios rinkos sąlygomis – visuomeninės aktualijos atgavus Nepriklausomybę.
11. Nedarbo reikšmė visuomenės gerbūviui šiuolaikinės gerovės valstybės koncepcijos kontekste.
12. Darbas ir laisvė spektaklio visuomenėje (situacionistinis požiūris).
13. Įsidarbinimas kaip vienas reikšmingiausių Europos Sąjungos socialinės politikos iššūkių.
14. Požiūrio į įsidarbinimo problemą pokyčiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos planavimo dokumentuose, Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.
15. Įsidarbinimo problemos nušvietimas žiniasklaidoje.
comments feed
No Comments