Prieš teismą stojo legendinis Lietryčio komentatorius Jonas
Viskas dėsninga – šis žmogus atsidūrė ten, kur jau seniai turėjo atsidurti. Šiandien popietę Lietrytyje trumpai pasirodė žinutė ir nunėrė kažkur tolyn kartu su kitų naujienų srautu. Taigi jaučiu pareigą informuoti, kad legendinis Lietryčio komentatorius Jonas, jau nuo neatmenamų laikų internetiniuose komentaruose demaskuojantis visokius Maskvoje rezgamus šėtoniškus planus, pagaliau stojo prieš teismą.
Kažkaip net malonu žiūrėti į šį žmogų. Tarsi koks senas geras pažįstamas. Prisimenu prieš kokius ketverius metus, kai jis ir jo diagnoze dar buvo pakankamai nežinomi, bandžiau su juo diskutuoti… Mea culpa.
Bet tikrai keista, nes būtent tokį jį ir įsivaizdavau. Kaunietis Jonas Grinius, tvarkingas vyriškis, turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, o taip pat mėgėjiškai besidomintis istorija ir kitais humanitariniais mokslais.
Be abejo, komentaruose po pranešimu apie komantatoriaus Jono patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pilna paistalų apie žodžio laisvės suvaržymą ir pan. Vienintelė galimai komantatoriaus Jono elgesį pateisinanti aplinkybė, kuri mano galva gali būti svarbi, tai komentatoriaus Jono psichinė būklė. Pranešime minimas 10 000 antisemitinių komentarų skaičius atrodo sunkiai protu suvokiamas tik tam, kuris pastaraisiais metais neskaitinėjo komentarų po bet kuriuo nors kažkiek vienaip ar kitaip su žydais ar krikščionybe susįjusio teksto internetiniame Lietryčio portale.
Šio žmogaus idėjos nėra itin sudėtingos ar naujos. Stebina jau tiek metų trunkanti jų nenutrūkstama monotonija. Galbūt ateis diena ir mes išvysime kito legendinio komentatoriaus Kelnių Kanto veidą.
Pranešime, į kurį nuorodą įkėliau aukščiau rašoma, kad kitas teismo posėdis bus balandžio 27 d. Sekime naujienas!
comments feed
10 Comments
“Nors visi turėtų būti atsakingi už savo veiksmus, neurologija ir laisvos valios nebuvimas turėtų būti įvertinti sprendžiant kai kurias baudžiamąsias bylas, tvirtina mokslininkai. iš čia
Man visada įdomu, kur ta pradinė priežastis, kad viskas yra taip negerai.
Visai gali būti, kad jis iš tikrųjų nepakaltinamas.
kreivaranki, atrodo, kad visi esam nepakaltinami.
Kartais galvoju, kas būtų, jei įsivyrautų visiškas gėris: gyventume be jokių dirgiklių, nuolatinėje homeostazėje. Kažkaip sunku net tokią būseną įsivaizduoti, kai nieko netrūksta, nuolat viskas gerai ir nebėra ko siekti. Gal tokie Jonai yra reikalingi tiesiog gyvenimo paįvairinimui, kad jaustumės gyvi?
Jei rimtai, tai keista, kad nebuvo galima užblokuoti komentarų po pirmųjų dešimt, nelaukiant kol parašys 10 000. Dabar valstybei – vienos išlaidos.
Tarp kitko, paskyrus baudą, už tuos pinigus būtų galima nupirkti Jonui kelionę į Izraelį. Aplankytų šventas vietas, susipažintų su žydais artimiau – juk gal Jonas iš viso nei vieno žydo nepažįsta.
Berods dar Kantas rašė, kad jei žmonės būtų romūs kaip avys, tuomet ir jų egzistencija būtų identiška šių romių gyvūnų egzistencijai. Mandrai taip pasakė…bet teisingai manyčiau.
Jei antisemitus siūsti atostogoms į Izraelį, tai gal būtų tikslinga ir rasistus siųsti pakeliauti po Afriką ar Kiniją
O šiaip tai, man regis, tai būtų puiki terapija. Gal net pigesnė ir efektyvesnė, nei pataisos namai
romas čia tiesiog stilingai pavarė
niekas jo į pataisos namus neuždarinės. Gaus baudą ir tiek, tik kad va jinai tikrai nebus tokia didelė, kad būtų galima kelionę į Izraelį už tuos pinigus suorganizuot.
tikėkimės, kad po nuosprendžio Lietuvai ir žydams bus tik geriau. Baikšti ta mūsų Lietuva, krūpteli nuo kiekvieno pikto komentaro. Taip ir iki paranojos netoli.
Neįžvelgiate (o gal net pats Jonas to nemato, nes aš jam apie tai esu ne kartą sakęs?) Jono komentaruose tiesos – jis, iš esmės, kalba apie blogiečius, o juk lietuviškas žodis žydas yra atėjęs iš rusų, kur taip yra vadinamas blogietis.
Todėl visos jo pranašystės blogiui yra teisingos.
Kas kita, kad kai kas žydus mano esant tauta.
Tai nėra tauta, nes:
1. izraelitai (kuriuos V.Putinas vadina beveik visus rusakalbiais) save vadina ne žydais, o jehudimais;
2. “žyduose” pilna įvairių rasių, įvairių tautų (pvz., išeivių iš chazarų), žmonių – tai tiesiog klajoklių masė, kuriems yra bendras tik vienas dalykas – pragyvenimas gudravimu; ir jie nėra semitai, nes semitai – tai arabai ir maža saujelė jehudimų;
3. tauta yra vienos teritorijos išgyvenimui susitelkusi bendruomenė (anglakalbiai tai vadina žodžiu nation ir neskiria tautos nuo nacijos – piliečių visumos), istoriniu laikotarpiu susidariusi iš giminiškų genčių, bendravimui turinti vieną kalbą (“žydai” kiek gyvena šalių, tiek, beveik kalba kalbų), savo gyvenimą reguliuojanti savo elgesio normų sistema, pasireiškiančia papročiais – tradicijomis. Asmenis, pereinantys iš teritorijos į teritoriją per laiką – per kartas pereina ir į kitą tautą.
Taip, pvz., lietuviai per laiką nutautėja, o kilmė lieka tik kaip prisiminimas.
Žinia, galimas atvejis, kada grįžtama prie kilmės šaknų, grįžtama į tą šalį, iš kurios kažkada išeita (pvz., airiai), betgi apie tai jau kalbėta.
Išvada: be reikalo smerkiate Joną.
Kiek jis gavo?