VDU naikinami filosofai! Kas kaltas – universiteto vadovybė ar Kubilius?
Visai neseniai nuskambėjo naujiena, kad mano mylimosios Alma Mater t.y. Vytauto Didžiojo Universiteto, kurio HMF Filosofijos katedros absolventas esu ir tuo didžiuojuosi, vadovybė siekdama sutaupyti lėšas nusprendė tai padaryti filosofijos magistrantūros studijų sąskaita. Nuspręsta į filosofijos magistro studijas studentus priiminėti tik, kas antrus metus. Ką tai reiškia mažytei VDU filosofijos katedrai, regis, aišku visiems, išskyrus tokį sprendimą priėmusiuosius. Pasakau iš karto – tai kas įvyko neturi jokios reikšmės ne tik respublikiniu, bet ir Kauno mastu. Alternatyvų kur studijuoti filosofiją tikrai yra, bet pats VDU vadovybės požiūris į šį reikalą pasako išties nemažai.
Kaip įprasta, niekas neaišku, besipiktinantys studentai laksto nuo dekanato prie katedros, nuo katedros prie VDU Senato, nuo Senato prie Rektorato. Ten jiems sakoma, kad sprendimas padarytas jau prieš metus, tačiau apie jį visi sužinojo tik dabar. Filosofijos katedros vedėjas tuo tarpu, tarsi vis dar sėdėtų paskaitoje, dalinasi su spauda savo pamąstymais apie tai, kad net ir šiuolaikiniame technologijos mokslų pasaulyje filosofija išlieka aktuali.
Taigi klausimas ar kaltas Kubilius dėl susidariusios situacijos? Žvelgiant į problemą VDU vadovybės akimis, be abejo, Kubilius yra kaltas. Pirma, Kubilius dar buvo premjeru kai VDU buvo priverstas mažinti filosofijos studentų priėmimą, antra Kubilius nedavė babkių, nu ir trečia yra tai, kad Kubilius šiuo metu yra gražiai nuo viso to reikalo nusimuilinęs ir vaidina, kad nieko neatsitiko ir, kad jis čia nė prie ko. Bet aš pabandysiu pažvelgti į problemą kitomis akimis.
Dar Karlas Jaspersas yra pastebėjęs, kad filosofija tarsi nepalieka abejingu – iš filosofo arba reikalaujama išskirtinės išminties visais gyvenimo klausimais, arba jį linkstama nuvertinti iki dvaro juokdario. Kaip ten bebūtų Vakarų civilizacija žodį „filosofas“ žino jau labai seniai ir filosofo profesija, būdama kur kas senesnė nei teisininko ar ekonomisto, savo ilgametėmis tradicijomis nusileidžia nebent mokytojo ar prostitutės profesijoms.
Nors ir būdama prieštaringai vertinama kaip mokslas, filosofija yra klasikinė universitetinė disciplina, turinti aiškų savo tyrinėjimų objektą. Vėlgi galima daug ginčytis ar tai yra mokslas (beje, analogiškas klausimas yra aktualus pvz. teisininkams dėl teisės), tačiau tai nepaneigia filosofijos kaip klasikinės universitetinės disciplinos paremtos universaliu išsilavinimu statuso. Kad tai neaišku akademikų taip keikiamiems politikams ir valdininkams, tai neturėtų stebinti, tačiau kai šitai atsisako pripažinti save humanitarinės pakraipos universitetu laikančio VDU vadovybė, tuomet situacija kėlia jau nebe nuostabą, o gailestį.
Šiuo metu daug yra kalbama apie universitetus kaip diplomuotų bedarbių kalves. Pasakysiu paprastai – filosofija bene vienintelė iš visų universitetinių disciplinų visą laiką buvusi sąžininga. Mes klausiame kodėl negauna darbo teisininkai, vadybininkai, ekonomistai, politologai, žurnalistai, tačiau mes niekada neklausiame kodėl darbo negauna filosofai ir taip yra todėl, kad kiekvienas jaunuolis nusprendęs studijuoti filosofiją žino, kad jis pasirinko kelia, kur bus daug skaitymo, daug pamokomų istorijų, diskusijų ir mažai socialinio statuso ir pinigų. Žinia, jie įgyjami, tačiau kiekvienas studijuojantis filosofiją žino, kad įgyti statusą ir pinigus vien tik filosofo diplomu darbdaviui panosėje pamojuoti neužteks. Tai buvo žinoma tiek prieš porą dešimtmečių, tai žinoma ir dabar, kai universitetinį išsilavinimą turi visi, kurie netingi ateiti į egzaminus. O ką apie savo ateities perspektyvas prieš šešis metus girdėjo stodami į savo prestižines specialybes dabarties bedarbiai ekonomistai, teisininkai, sociologai, vadybininkai?
Dar viena problema – universitetai kaltinami, kad jie ruošia abstrakčiomis žiniomis išlavintus žmones, tačiau neparuošia konkretų darbą dirbančių žmonių. Tai iš esmės yra kalbos problema ir tai linkstama ignoruoti. Universitetai ir neturi rengti žmonių konkrečiai specialybei, nes jie yra universitetai. O tai, kad Lietuvoje apart universitetų nebeliko jokių kitų aukštųjų mokyklų niekaip kitaip negaliu paaiškinti kaip tik sukurdamas sąmokslo teoriją – kažkie lopai iš Švietimo ministerijos, padedamas kelių lopų iš Valstybės tarnybos departamento sugalvojo, kad darant valdišką karjerą universitetinis išsilavinimas yra aukštesnė pakopa, nei aukštasis išsilavinimas, atitinkamai visos aukštosios mokyklos persivadino universitetais, nors vargu ar kas būtų drįsęs teigti, kad kokioj Kauno Medicinos Akademijoje studijų kokybė ir reikalavimai studentams buvo žemesni nei tame pačiame Vytauto Didžiojo Universitete.
Tokios socialinės ir humanitarinės disciplinos kaip istorija, filosofija, teisė nors ir būdamos skirtingai paklausios darbo rinkoje, suteikia universalų išsilavinimą, leidžiantį lengviau persikvalifikuoti iš vienos konkrečios specialybės į kitą. Ir universitetas negali neigti tokio išsilavinimo svarbos, kadangi būtent tokio išsilavinimo puoselėjimas ir yra universiteto misija. Aišku, nebent universiteto vadovybė mano kitaip. Tačiau jeigu ji mąsto kitaip, tuomet iškyla dar vienas pavojus – tai tapimas nepaklausių konkrečių specialybių bedarbių kalve. Nežinau kaip jums, bet man bedarbis geodezininkas ar agronomas yra baisiau už bedarbį istoriką.
O kad tokia galimybė egzistuoja, matyti apžvelgus VDU magistro studijų programas:
Gavau VDU diplomą!
Humanitarinių fakultetas, be praktinės filosofijos, siūlo dar 7 studijų programas. Beje istorikai, pasirodo, jau turi nebe vieną, o dvi programas – šalia ilgametės Lietuvos istorijos programos, atsirado nauja „Migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorijos“ programa, kurios absolventams suteikiamas „Pasaulio istorijos magistro laipsnis“. Mokslinio laipsnio pavadinimas kiek disonuoja su studijų programos pavadinimu, tiesa? Na bet, kaip sakoma, nuo mažo prie didelio.
Katalikų fakultetas apart buvimo kitų fakultetų studentų pravardžiuojamiems „katafalkais“, savo studentams siūlo net tris magistrantūros studijų programas – Pastoracinė teologija, Religinis švietimas ir Šeimotyra. Jau patys universitetinių magistro studijų programų pavadinimai yra užmušantys, tačiau iš kitos pusės jau nuo viduramžių žinoma, kad filosofija yra teologijos tarnaitė ir žvelgiant iš scholastinės perspektyvos pono praradimas VDU vadovams yra kur kas didesnis nuostolis nei tarno.
Menų fakultetas turi keturias magistrantūros programas, kurių viena vadinasi „Kūrybinės industrijos“.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas siūlo 9 magistantūros studijų programas, tarp kurių, „integruota komunikacija“, „Rytų Azijos regiono studijos“, „Baltijos regiono studijos“, Šiuolaikinė Europos politika“, „Žurnalistika ir medijų analizė“. Čia situacija sakyčiau tipinė – norint galima kabinėtis prie visko, tačiau norint galima viską pagrįsti dideliu poreikiu. Papildomai gal reiktų įvertinti ar svarbūs žmonės ten dirba (kaip žinia sąvoka “svarbūs žmonės” turi kelias reikšmes).
Na ir, mano asmenine nuomone, absoliutus čempionas yra Socialinių mokslų fakultetas, siūlantis net 10 afigienų magistrantūros studijų programų, tarp kurių: Karjeros projektavimas, mokyklinė psichologija, sveikatos psichologija (čia kaip supratau ruošiami specialistai darbui su sveikais žmonėm, kad palaikyti juos sveikais ir ateityje). Ypatingai sužavėjo keturių programų pavadinimai: Socialinis darbas, Socialinio darbo organizavimas (tai ne vienos, o dviejų programų pavadinimai). Ir dar dvi programos – Švietimo vadyba ir Švietimo kokybės vadyba (vėlgi, svarbu neapsirikti – čia dvi programos t.y. vieni renkasi studijuoti Švietimo vadybą, kiti Švietimo kokybės vadybą).
Trumpai apžvelgiau VDU siūlomas humanitarinių ir socialinių mokslų magistrantūros studijų programas. VDU vadovybei pasirodė, kad kokios tai švietimo vadybos studijos yra reikalingesnės, nei filosofija ir kažkokiu tai paradoksaliu būdu toks sprendimas pats save pagrindžia ir pateisina. Kas žino, gal pagaliau ateis tas metas, kai universitetams nebereiks raudoti, kad valdžia (dar kitaip žinoma kaip “Kubilius”) nesupranta aukštojo mokslo problemų ir neduoda babkių įvairiems akademiniams projektams, nes vien tik pažvelgus į kai kurių programų pavadinimus dingojasi, kad čia tiesiog ruošiami biurokratai konkrečioms valdiškoms institucijoms. Tik ar tai yra problemos sprendimas?
comments feed-
October 2013 M T W T F S S « Sep 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 -
Categories
-
Recent Comments
- Remigijus Dargužis on Apie šeimyninę rangą, istoriją, propagandą ir informacinius karus
- Niokis on Apie šeimyninę rangą, istoriją, propagandą ir informacinius karus
- Praeivis on Apie šeimyninę rangą, istoriją, propagandą ir informacinius karus
- Kreivarankis on Kada pas mus įvyks tokios eitynės?
- troy on Kada pas mus įvyks tokios eitynės?
-
Jurodivai kitur:
-
Jurodivu puslapiai:
-
Tags
Antika asmenybės sutrikimai aukštasis mokslas baudžiakas Blogosfera filmai Filosofija filosofijos etiudai gender gyvenimo veidai inocentas istorija knygos konferencijų pranešimai Kreivarankis krepšinis ksenofobija Leo Lenox Lietuva marginalai Metai pataisos namuose mokslas murza muzika nacionalizmas pamąstymai parypavimai patriošizmas Platonas politika prie pypkės pseudoistorija psichoanalizė radikalai razborkės rinkimai Rokiškis skaitymai Sokratas Visiškos pievos visuomenė Česlovas Gedgaudas Šliogeris Žmogaus teisės žiniasklaida
16 Comments
Neįsivaizduoju iš tiesų, ką konkrečiai gali veikti filosofijos magistras, jei nenori toliau gilinti į filosofiją. Būdavo, kad filosofais žmonės nuspręsdavo tapti baigę fiziką, matematiką ar chemiją. Manau, kad filosofijos kursas galėtų būti neatmestinai dėstomas visų specialybių studentams, o jau kas pajaus pašaukimą, tas tegul eina į filosofijos magistrus ir toliau. Įvairiose sandūrose gal ir filosofia rastųsi įdomesnė, atrodytų labiau reikalinga.
Visiškai pritariu. Bet čia jau išsakiau mintį – visi stodami į filosofiją žino, kad darbu reikės pasirūpinti patiems. Atitinkamai atvejai, kai į magistrantūrą stoja iš kitų specialybių nėra reti. Aš ir pats mielai pastudijuočiau, jei būtų nemokamai.
Kreivaranki,
Tu VDU baigei auksiniais VDU laikais, o dabar VDU turi visai kitokį gyvenimą nei tą, kurį tu patyrei, kai mokeisi. VDU nėra toks geras dabar, kaip veikiausiai buvo prieš tai. Šiandien jame apstu silpnybių visur! Jis nėra stiprus.
Paklausyk, ką Miltinis kalbėtų apie filosofijos profesiją (gal jau netgi ir klausei, nerodžiau?) – http://aplinkkeliai.lt/video-2/ Garso įrašas apie filosofiją.
Kreivaranki, neatkreipei dėmesio, kad mokiniai, kurie iš prigimties yra skirti atiduoti visą savo gyvenimą filosofijai, ir mokiniai, kurie pasirenka tik studijuoti filosofiją, turi visai kitokį santykį su filosofija. Pastarieji po filosofijos studijų greičiausiai rinksis magistro studijoms kitą studijų sritį arba iš viso nebesimokys. O prigimtiniai filosofai nemąsto apie karjeristinius siekius. Jie renkasi filosofija ne todėl, kad galvoja, kad gyvenime su ja turėtų uždirbti daug pinigų, bet todėl, kad filosofija yra jų pačių dalis. Filosofija yra žmogaus veikla, kurią žmogus užsiima dėl paties savęs, bet nėra niekada intencionalumo į karjeristiškumą (nėra jokių minčių apie karjerą). Kai prigimtinis filosofas užsiima galvojimu, – jam įdomybė, jam pasigėrėjimas! Jis yra laimingas. Galiu pasakyti, kad užtenka ketverių metų suprasti, kaip filosofijos istorija vystosi, kaip parašyti tekstą apie filosofijos veikalą, kaip vyksta filosofijos seminarai, kas yra filosofija, kokios yra jos dalys, pagrindiniai niuansai. Po to žmogui jau mokytojo pagalbos nebereikia. Jis gali savarankiškai mokytis ir tobulinti save. Mat mokytojas tik suteikia turiniui kontekstą.
Ar mokysiuosi filosofijos magistrą? Taip. VDU reikia mokytis pašalinius dalykus, kurie trukdo visą savo laiką skirti vien tik filosofijos studijoms. Dėl šios priežasties žinios įsisavina fragmentiškai ir reikia kartotis. Tačiau bandysiu įstoti į kuo geresnį universitetą, jei pavyks! Toje pačioje vietoje nebebūtų tobulėjimo, o ir paties troškimas visą laiką buvo nukreiptas į kuo tarptautiškesnę aplinką. Kadangi studijos užsienyje labai brangios, o aš praščiokas, tad lieka viena vieta Lietuvoje.
Ar darbą pavyks susirasti? Galiu tik tarti, kad viskas priklauso nuo žmogaus asmenos. Ir kokį jis kelią pasirinko universitete. Veiklininko ar akademiko? Veiklininkas skiria savo laiką universitete įvairioms organizacijoms ir taip kaupia patirtį, pažintis, o akademikas visą savo laiką studijų metų skiria mokslui.
Juokingiausia, kad veiklinkai laimės! Akademikai be nieko, tik žinios! Tačiau yra dar kitas dalykas – mąstymas. Įsitikinau, kad daugiažinystė pralaimi prieš mąstymą. Žmogus turi daug žinių apie viską, tačiau nemąsto. Jis yra silpnesnis už žmogų, kuris neturi daug žinių, bet mąsto.
Jei veiklininkas ir mąsto, tada – voila? Yra darbas? Jei akademikas ir mąstymas, bet nėra patirčių? Ar tuomet ir jis laimi? Nežinau, galėsiu parašyti vėliau!
Beje, filosofija neturi vieno aiškaus apibrėžto objekto. Ką turėjai galvoje? Metafizka yra laikoma pagrindine filosofijos dalimi, bet ji nėra jos vienintelis objektas. Kuomet žmogus galvoja, jis pats pasirenka objektą. Filosofijos apmąstymui bet kokį juk galimą objektą pasirinktį? Vieno juk neturi?
Esmė, kad prigimtiniui filosofui neįdomu pinigai, užsiėmimas filosofija dėl karjeristinių tikslų. Jis gali užsiiminėti filosofija ir dirbti vienuolyne sodininku.(Wittgensteinas) Nežiūri pragmatiškai. O filosofijos veikla jo esybinė dalis. O pinigai tik dėl pragyvenimo, maisto. Čia viskas kitaip. Nesukerk maisto ir filosofijos į vieną dalyką!
Nė velnio jis tuo sodininku nedirbo. Jeigu darba suprasti taip kaip aš suprantu.
Aurimai, labai jau drąsūs tavo apibendrinimai nebaigus net dvejų metų. Aš norėsiu paskaityt tęsinį tau baigus studijas
Klausimas tik, ar veiklininkystė yra negatyvu ar pozityvu. Pavyzdžiui, siekis mintimis dalintis gyvai?
Sveikatos psichologai ruošia psichologus, galinčius dirbti gydymo įstaigose (nemaišyti su psichiatrais, kurie rankų dažnai nesiteps sprendžiant tam tikras problemas ir kurie yra gydytojai). Dubliuojasi su LSMU. Švietimo – eis į mokyklas. Bent jau pirmieji teoriškai gali susirasti darbo ir nevalstybinėse įstaigose. Nu bet čia ne į temą.
O į temą yra keliama problema “kodėl jiems, o ne filosofijos katedrai” ir dar su skambia antrašte, kad naikinami filosofai. Ir nors atsakymas gali būti įdomus, jis kažin ar ką išspręs.
Pirmiausiai, kaip suprantu, apsisprendimas magistrų kursą formuoti kas du metus yra ne universiteto, o katedros sprendimas. Paremtas finansavimu. Kaip ir niekas nenaikina, bet ne visiems norintiems bus nemokamų vietų. Taigi, pavojaus uždarymo gal ir nėra, tiesiog tie patys žmonės, priėmę sprendimą, ir skatina rėkimą apie naikinimą. Nereikia to pamiršti. Kaip ir jau rašiau kodėl tai nėra pasaulio pabaiga.
Toliau galime kalbėti apie valstybės ( o žemesniame lygyje – universiteto ) prioritetus – kokias studijas ir kiek ji turi / gali finansuoti. Ir galime drąsiai teigti, kad ji neprivalo finansuoti VISŲ magistro programų kokios tik yra galimos.
Į galutinį problemų kokteilį reikia įtraukti ir tokius studentus, kurie stoja nežinodami ko nori arba vardan diplomo ir fakulteto įvaizdį. Manau, kad filosofija (būtent dėl to, kad perspektyvos susirasti darbą “pagal specialybę” yra menkos) yra laikoma palankia tokiems studentams tarpti vieta, nors turbūt ši problema dar didesnė pas ekonomistus / vadybininkus. Turbūt tai yra viena iš nedaugelio vietų, kur pats fakultetas gali kažką pakeisti.
Nu ir trečioji dalis. Dalis kitų magistro studijų turi skambius pavadinimus tam, kad parodyti jų aktualumą. Galima šaipytis, bet $ gavo todėl, kad bent truputi bandė pagrįsti patys savo aktualumą. „Migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorijos“ visuomet galės paverkti dėl finansavimo. Nes nu aktualu.
Katedra pati nenaikina programų tęstinumo. Jei turėtų tokią galią, galėtų ir tęsti programą. Vadinasi, jei tęstinumo nėra, tokios galios irgi nėra. Sakyčiau, kad logiška, ar ne?
Tikrinkime: pinigus universitetui pagal kryptis skiria valstybė. Jau turime nustatytą ribą, nes socialiniai mokslai negauna humanitarų finansavimo ir atvirkščiai. Universiteto senatas svarsto, kokios programos yra tęstinos, jų priežiūrą ir vykdymą užtikrina fakultetas. Programą sudaro katedra. Jei judėtų iš apačios, gal ir gražu būtų, bet tada būtumėte neteisus ir valstybė mokėtų už viską. Šiandien ji nemoka už viską, nes pati nusprendžia, kiek pinigų išskirti, o universitetas pasiskirsto. Šitoje grandyje katedra niekaip neatlieka sprendėjo vaidmens. Vadinasi, ir galios užtikrinti tęstinumą nelabai turi.
Į kitką net nenoriu atsakinėti, nes tai jau prilygsta svaičiojimams, neturintiems nieko bendro su realybe.
Gied,
Nepykite bet jūsų komentaras taip kaip problemą suprantu savo tekste yra bereikšmis.
1)jūs neteisingai manote, kad filosofijos katedra pati apsisprendė padaryti magistrantų kursą kas antrus metus. Tiesiog ar galite įsivaizduoti, kad žmogus iš neturėjimo ką veikti panaikintų savo darbo vietą. O apie pasaulio pabaigą aš ir pats nerašiau – taigi pačioj pirmoj pastraipoj parašyta, kad norintieji studijuoti filosofijos magistratūrą tame netgi pačiame Kaune ras kur tai padaryti. Nesimato?
Kas dėl Vyriausybės finansavimo – apie jį aš apskritai nekalbėjau. Kiek univerkei valdžia duoda, tiek turi užtekt (nu čia grubiai biški, bet iš esmės).
2) Jūsų minties, kad į filosofiją stoja dėl diplomo, nekomentuosiu, nes jūs čia kaip ir paneigiate save pačią:
“Manau, kad filosofija (būtent dėl to, kad perspektyvos susirasti darbą “pagal specialybę” yra menkos) yra laikoma palankia tokiems studentams tarpti vieta, nors turbūt ši problema dar didesnė pas ekonomistus / vadybininkus.”
3) Paskutinė jūsų pastraipa apskritai šedevrali – “Nu ir trečioji dalis. Dalis kitų magistro studijų turi skambius pavadinimus tam, kad parodyti jų aktualumą. Galima šaipytis, bet $ gavo todėl, kad bent truputi bandė pagrįsti patys savo aktualumą”.
Nujo, žinau, kad pvz. reikėjo Filosofijos katedrą perpavadinti pvz. Karjeros filosofinio diskurso katedra ir viskas būtų čiki-piki.
Kreivarankis:
Dėl 3 : norėjau pasakyti, kad katedra galėjo numatyti, kad finansavimas keisis (nors tokių priemonių, turbūt, nesitikėjo) bei matė, kad kiti keičiasi ir plečiasi. Tyla ir ramybė kol buvo tikimasi, kad tai palies arba studentus (mažės nemokamų vietų skaičius, bet išliks kasmet) arba universiteto finansavimą (studentų kiekis nesikeis), bet ne katedrą. O ar pervadinti magistro studijas – visiškai katedros reikalas ir manęs nedomina. Tiesiog nereikia nurašyti viso to reikalo universitetams, nes iš jų pozicijos jie nenaikina studijų.
Ir dar. Nesutinku, kad filosofų universalumas visuomet pliusas persikvalifikuojant. Tarkim, net jei agronomų nebereikėtų, egzistuoja visiškai vienodos galimybės persikvalifikuoti jiems į kažką kito, pradėti verslą ar emigruoti. Skirtumas tik tas, kad agronomas turi tvirtesnį pagrindą vienoje srityje atsispyrimui už gal šiek tiek universalesnį vadybininką ar dar universalesnį filosofą. Nes tie patys agronomai išklauso ir vadybos studijas, ir užsienio kalbas, ir matematikas, informatikas bei, turbūt, ir filosofijos pradmenis. Todėl visiškai nesutinku, kad visuomet studijų specializacija yra blogai. Dažniau studijavimas vardan universalumo (atidėjimas pasirinkimo 4-6 metams) gali kenkti labiau, nes pasirinkti teks.
Gied,
mes paprasčiausiai nesusišnekam. Dėl to 3) tai kaip ten visgi buvo – ar katedra nusprendė pati, ar ji privalėjo numatyti, kad už ją kiti nuspręs. Sutikite, tai ne vienas ir tas pats. “Bei matė, kad kiti keičiasi ir plečiasi” ir “pervadinti studijas” – apie ką jūs čia išvis kalbate? Kodėl jie turėjo plėstis? Išsiplėsti trigubai, tam kad galbūt ateityje gali sumažinti dvigubai? Perpavadinti programas – jo, tai įprasta praktika, bet bent jau univerkės vadovybė turėtų žinoti, kad kursą kitaip pavadinus ir visą kitą palikus, niekas nesikeičia.
O dėl kito teiginio, tai aš niekur ir nesakiau, kad filosofų universalumas yra visada pliusas. Netgi nesakiau, kad filosofiją baigę visada yra universalūs, kartais priešingai. Čia nuo žmogaus priklauso.
Bet pasikartosiu – nu ne apie tai ši manoji daina
„Mokslinio laipsnio pavadinimas kiek _disponuoja_ su studijų programos pavadinimu, tiesa?“
Galbūt čia norėjote parašyti „disonuoja“?
Jo, disonuoja. Dėkui, pasitaisiau. Wordas, tas sūka, rašo ir taiso už mane patį.
Tesingas tekstas. Nežinau kodėl, bet liūdna, kad akademiniai vadybininkai savo veiksmais (ne kalbomis, žinoma)taip apgailėtinai demonstruoja savo plebėjiškumą. Tikriausiai liūdna todėl, kad būtent nuo jų ir priklauso realūs sprendimai…
Prisipažinsiu, neskaičiau filosofinių knygų, truputį susidūriau studentavimo laikotarpiu ir keletas skaitytų ištraukų. Bet man to pakako, kad suprasti- kaip stipriai išmankština smegenis, kai praplečia akiratį, tiesiog praregi- tuos pačius dalykus matai kitaip. Būtų mano valia, turėtų visokios aukšto lygio vadovybės laikyti filosofijos egzaminą- ne filosofų pavardžių, istorijos, bet įrodant suvokimą, kad persikas yra vaisius, ne spalva.
Net nežinau, na kaip galima netikėti sąmokslo teorijom, kurių viena sako, kad žmonės (šiuo atveju studentai su visokiom kokybės vadybom) bukinami.
Apgailetina, apraudotina, ir nezinau kas dar bepridurtina…
Nors tiek grazu – is jusu puses, – kad nuosekliai diskusija padaret (Kreivarankio su Neknyg.vardu/Gied./Justu). Be jokiu drabstymusi…
As pats irgi turiu Filosofijos Magistra… bet ka cia “NUVEIKUS” (del sios situacijos)- nezinau… Nors pirminis straipsnis tikrai vertas demesio. Jau kadaise del “NEZINIA” kokiu priezasciu gerb. Sodeikos katedroj nebeliko…
Ech…