Skaitymai. Alexis de Tocqueville apie rusus ir amerikiečius
“Dabar pasaulyje gyvena dvi didelės tautos, kurios, turėdamos skirtingas ištakas, tarytum siekia to paties tikslo. Tai rusai ir Amerikos anglai.
Abi tautos augo ir stiprėjo nejučia; kai visų dėmesys buvo nukreiptas kitur, jos staiga atsidūrė pirmojoje tautų gretoje, ir pasaulis beveik tuo pat metu sužinojo ir apie jų buvimą, ir apie jų galią.
Visos kitos šalys tarytum pasiekė gamtos joms skirtas ribas ir dabar turi tik išsilaikyti, o tiedvi valstybės tolydžio didėja ir plečiasi. Visos kitos jau liovėsi augti arba auga tik didelių pastangų dėka; tiedvi vienintelės sparčiai ir lengvai žygiuoja keliu, kurio pabaigos dar nematyti.
Amerikietis grumiasi su gamtos sprendžiamomis kliūtimis; rusai kariauja su žmonėmis. Vieni kovoja su tyrais ir barbarybe , kiti – su civilizacija, apsiginklavusia iki dantų. Amerika laimi pergales arklu, o Rusija – durtuvu.
Siekdama tikslo, Amerika remiasi asmeniniais interesais ir duoda visišką laisvę žmogaus – individo – protui ir jėgai, nesistengdama jiems vadovauti.
Rusija stengiasi visuomenės galią sutelkti vieno žmogaus rankose.
Amerikos veiklos pagrindas yra laisvė, Rusijos – vergovė.
Judviejų išeities taškai skirtingi, skirtingi ir keliai; tačiau kiekvienai jų Apvaizdos, matyt, skirta kada nors laikyti rankose pusės pasaulio likimus.”
Štai taip rašė Alexis de Tocqueville 1835-1840 metais.
Paimta iš Alexis de Tocqueville “Apie demokratiją Amerikoje”, Pradai, 1996, 436 – 437 psl.
comments feed
One Comments
Rašydamas savo tekstą šiandien, Tokevilis negalėtų nepaminėti ir Kinijos.