Misija „Penki viename“
Rašiau jau apie naująjį švietimo ir mokslo ministrą ir apie tai, kad nežinau, ko iš jo tikėtis. Šiandien parašysiu, kokį darbą nudirbęs jis liktų mano atmintyje kaip geras ministras. Taip, tik vieną paprastą darbelį. Simple.
Kaune šiuo metu yra penki universitetai – Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų (atsiradęs, kai Medicinos prisijungė Veterinarijos), A. Stulginskio ir Lietuvos sporto. Visi šie universitetai kildina save iš vieno ir to paties universiteto (Lietuvos, įkurto 1922 m.) ir štai jau virš 90 metų bando rasti savo tapatybę Lietuvos aukštojo mokslo žemėlapy. Deja, problema, kuri atsirado išdraskius Lietuvos universitetą į sovietinio stiliaus profilinius institutus ir akademijas, išliko iki šiol – pervadinus institutą ar akademiją universitetu, jis tokiu netampa.
Tas labai gerai matosi peržvelgus, kokio tipo studijas siūlo kauniškės aukštosios mokyklos – Technologijos universitete vyrauja tikslieji mokslai, Vytauto Didžiojo – menai ir socialiniai mokslai, Sveikatos mokslų – medicinos ir veterinarijos studijos, A. Stulginskio – žemės ūkio studijos.
Taigi Kaune turime penkis iš esmės profilinius universitetus, kuriuos sujungus turėtume pakankamai stiprų klasikinį europinio dydžio universitetą. Tai būtų didžiausias universitetas Lietuvoje, atsirastų galimybė turėti universitetą pasaulio 500-uke, bet kas dar svarbiau – būtų konsoliduotas mokslinis potencialas vienoje vietoje, atsirastų finansinės galimybės rimtiems mokslo infrastruktūros projektams, galų gale rimtai galėtume pradėti kalbėti apie interdisciplinarumo plėtojimą (o ne jo imitavimą), galėtume rimtai kalbėti apie studijų tarptautiškumą (kuris šiaip jau yra vienintelis šansas išgyventi bent jau daliai vadinamųjų universitetų).
Kodėl dar to nepadaryta? Atsakymas paprastas kaip krištolinė draugo Tatatavičiaus ašara – todėl, kad „akademinė bendruomenė“ to nenori. Kodėl akademinė bendruomenė to nenori? Atsakymas vėlgi paprastas – todėl, kad akademinės bendruomenės balsu kalba administracijos rektorių asmenyse, kurie skaičiuoja paprastai: penkiems universitetams reikia penkių rektorių, vienam universitetui – vieno rektoriaus. Tai kaip čia bus tarp mūsų penkių? Ne, negalima taip daryti.
Oficialios versijos, žinoma, yra kiek kitokios – „mūsų misijos skirtingos“ (KPŠ? Mano žiniomis, visų universitetų misijos tos pačios – teikti kokybiškas studijas ir užsiimti pažangiais moksliniais tyrimais. Visa kita yra blefas ir pinigų švaistymas), „mes esam unikalūs“ (pastaba jaunimui: jei jūsų universitetas sako, kad yra unikalus, aiškina, kad girdi, čia pas mus tokia specifika, tai institucinės šizofrenijos požymis. Bėkit lauk. Tai greičiausiai reiškia, kad jie čia kažką daro nenormaliai ir bando tai pateisinti burtažodžiais. Raktažodžiai, kurių reiktų dairytis: klasikinės, standartinės, normalios studijos.), „negalima jungti dirbtinai“.
Čia stabtelkime ir pašnekėkime apie dirbtinį jungimą, juolab, kad būtent šią priežastį nurodo dabartinis ministras. Jei kalbama apie tai, kad dirbtinis jungimas reikalaus perdėto padalinių reorganizavimo ir sukels organizacinį chaosą, tai galiu nuraminti – šitie universitetai yra organiškai profiliuoti, kad iš esmės vienintelis dalykas, kurį tektų jungti dirbtinai, yra administracijos. Štai fakultetų sąrašas prieš ir po sujungimo:
Dubliuojasi ekonomistai, humanitarai, socialiniai mokslai ir fundamentalūs mokslai, kitaip tariant, visi tie dalykai, kurių sovietiniais laikais Kaune nebuvo iš principo, kurie radosi čia tik maždaug prieš dvidešimt metų, kur kompetencijos jauniausios ir silpniausios ir kur kaip tik sujungimas duotų stipriausią kokybinį efektą. Visi kiti fakultetai lieka, kokie buvę.
Kaip to pasiekti? Aišku, kad tiesiog pasiūlius universitetams susitarti gražiuoju nepavyks. Ta reakcija, kurios susilaukė buvęs ministras po darbo grupės išvadų, buvo iškalbinga (turbūt geriausiai tai iliustruoja ši antraštė). Tad galima įsivaizduoti, kas dėtųsi, jei ŠMM Seimui tiesiog pasiūlytų priimti naujojo Kauno universiteto statutą. Pamatytyume, ko nematę. Žygaičių bendruomenės organizuotumas atrodytų kaip darželinukų bandymas patiems režisuoti kalėdinį spektaklį. Sužinotume, kad universitetus jungiant iš kranų ne tik kad degantis vanduo pradeda bėgti, bet tą vietovę apskritai ištinka prakeiksmas, vietoj kelių atsiranda smegduobės, miestą užvaldo pedofilai ir zombiai, o gyventojus apsėda tarakonai-mutantai.
Tad aišku, kad universitetai turės susitarti. Vis tik ministras turėtų nevaidinti Barbės ir nevaizduoti, kad jis čia ne prie ko. Ministerija turi didelių ir galingų (visų pirma, finansinių) poveikio svertų. Here’s an idea: neberandu, kur Rokiškis siūlė kaip tvarkytis su biurokratais, bet esmė buvo tokia: atleisti pusę, o jei darbo efektyvumas nedidėja, atleisti dar pusę. Rokiškio metodą™ galima adaptuoti – nukirpti visiems penkiems universitetams tiek pinigų, kiek kainuoja administracijos. Kitais metais nukirpti antra tiek. Žiūrėk, į antrųjų metų galą pradėtų aiškėti, kad universitetų stambinimas Kaune iš tikrųjų tai visuomet buvo akademinės bendruomenės prioritetas, o trečiaisiais metais akademinės bendruomenės pajustų, kad tarp jų žymiai daugiau bendro nei jos manė iki šiol.
Kas iš to ministrui? Nieko – daug nervų ir vieno anoniminio blogerio palaikymas. Nebent priminčiau, ką praeitą savaitę sakė Bronislovas Burgis: „Valdžia turėtų turėti valios ir galios priimti tokius sprendimus, kurie gal ir reikštų susideginimą, bet ilgus metus būtų minimi geru žodžiu.“
comments feed
8 Comments
Tamstos žiniai, už Veterinarijos prisijungimą Medicinos universitetas gavo maždaug 100 mln. Lt. Tad tokia mažiausiai yra to proceso kaina. Manau, toli gražu ne visa. Ir ką – vistiek iki šiol tai praktiškai dvi skirtingos sulipintos struktūros su savo pastatais, ūkio dalim, atskirom bibliotekom, arklidėm ir kuo tik nori. Jokie rektoriai neatleisti, tiktai paskirti prorektoriais X reikalams. Galbūt bus sujungtos kokios antraeilės katedros, kaip kalbų ar pan. Bet tai nereiškia, kad sumažės darbuotojų ir naudojamų patalpų. Šito sujungimo priežastis buvo Steponavičiaus įvesta krepšelių sistema, dėl kurios KMU tiesiog neregėtai suklestėjo, o Veterinarija nugrimzdo į beviltišką dugną, nes negavo nei krepšelių, nei svarankiškai mokančių studentų. Faktiškai juos reikėjo uždaryt ir kokius nors prasmingus likučius prijungti prie KMU, kad nepranyktų veterinarija Lietuvoj iš viso. Nors tiek kiek veterinorių būtinai reikia, tai turbūt pigiau išsiųsti kelioliką studentų kur nors į užsienį. Tai čia du gana giminingi savo prigimtim universitetai. O kai reikėtų sujungti visus 5, tai kaina paaiškėtų ohohooo. Ir tai vien tam, kad sutaupytum pusę rektoriaus etato ir suvarytum į vieną vietą porą dešimčių humanitarų? Taip kad geriau jie verčiasi kaip išmano, o krepšeliai nereikalingus atsijos.
Manau, per greito susijungimo rezultato norite. Be abejo, kol kas viskas labai mechaniška ir lieka po senovei. Tačiau atsiranda mažos trintys tarp abiejų universitetų besidubliuojančių funkcijų. Tos trintys stiprėja, todėl vėliau turėtų dėl jų pradėti vis labiau skaudėti. Skaudančio norėsis atsikratyti, o dar ir finansai “nesitaupys”. Tada natūraliai tie skaudantys besidubliuojantys bus sujungti.
Taip, manau, atskiromis ląstelėmis ir įvyks integracija.
Labai konkrečius šio darinio procesus stebiu šiuo metu, kai vieną naujo darinio pusę spaudžiu priiminėti tam tikrus strateginius sprendimus ir anie neišvengiamai ima dairytis – o kaip kitoje pusėje yra?
Mongoliukui: prisegtuke mechaniką ir mechatroniką iškirtiniu titulu pagerbėte
Giedriau, ačiū už komentarą. Pasirodo, kažkas žiūri tą prisegtuką. O ką, galėtų ir toks universitetas atsirasti, įsipaišytų.
Dėl palaipsninės geranoriškos „organiškos“ integracijos, prisipažinsiu, esu itin skeptiškas. Apie ją kalbama tiek, kiek egzistuoja ši jaunutė valstybė.
Yra to dairymosi „kaip ten už tvoros“, bet kaip į konkurentus, ne kaip į partnerius. Todėl ne integruojama, o dubliuojama. Deja.
Manau, ar “liepti jungtis”, ar kirpti finansavimą – abiem atvejais sulauksim reakcijos, Žygaičius nustumiančios kažkur į paribį.
Rektorių ir “įjungtų” studentų sukeltas šaršalas visas geras intencijas nuleis skystu neskaniai kvepiančiu pavidalu žemiau grindų lygio.
Man atrodo, veikimas galėtų būti nebent kaip Kubiliaus naktinė reforma finansuose – cykiai ir greitai pasiruoši kompleksiškus įstatymų projektus, isigaliosiančius kuo greičiau po jų paskelbimo, mobilizuoti išrinktieji rankutes sukilnoja, o po to visi iniciatoriai užsikemša ausis, nes, dėl keliamos isterijos, pasakoti, aiškintis ir diskutuoti bent kokį pusę metų nebus su kuo.
Man rodos, kad mes skirtingai suvokiam sąvoką „kaina“. Jūs manote, kad susijungimo kainos reikia klausti pačių universitetų, aš manau, kad kaip tik jų klausti ir nereikia. VDU irgi gavo už Šalkauskio kolegijos prisijungimą. Paklauskit, kur tuos pinigus investavo. Ta programa, kur už jungimąsi buvo pažadėta pinigėlių, nors ir „well intentioned“, galiausiai nesuveikė. Bet su tikrąja jungimosi kaina tie pinigėliai nieko bendro taip pat neturi.
Apie darbuotojų mažinimą kaip siekiamybę aš niekur nekalbėjau. Kalbėjau apie išteklių konsolidavimą. Taip pat kalbėjau apie tarptautinį svorį. Taip pat kalbėjau apie universiteto sąvoką ir misiją. O kad „tegul verčiasi kaip išmano“, tai čia jau jūsų nuomonė. Mano kitokia.
Na, bent jau Baršauskas (KTU rektorius) tai pats už vieną univerą Kaune
Taip, esu girdėjęs (skaitęs) jį apie tai kalbant. Nesikabinėsiu prie detalių, užskaitykim, kad jis tikrai už. Tebūnie – one down, four to go.
Visi, kuriuos žinau, kurie protingi daro tokias išvadas.
Visi dvasingi, kovoja dėl šventų* vietų.
* – galvojau dar ką nors ironiškai apie “šiltas” vietas parašyti, bet atrodytų durnai. Nieko ten šilto nematau, tiesą sakant.