Jurodivai.lt

KTU atsinaujina. Kiti irgi…

---

Kadangi vis dar nenusprendžiu, ką mokytis sekančiame gyvenime, be to ir dukterėčia priskrętus vis už rankovės tampo: “Teta, teta, ką man mokytis, kuo man užaugus (t.y. už poros metų)būti?“,-apsilankiau Litexpo vykstančioje parodoje „Studijos 2014“. Įspūdis kaip ir visuose panašiuose renginiuose,-eilės jau prie kasų ir įėjimų, viduje-minios, ir, kai jau apsukusi ratą apie salę, su palengvėjimu skubu prie išėjimo,-vyšnaitė ant pyragėlio,-kelią užblokuoja Prezidentė (taip, ta pati, kuri nusprendė antrą kart kandidatuoti), tiksliau jai iš paskos nusidriekęs žurnalistų su pusmetriniais fotoaparatais šleifas. Aaach, bitute ratuota, suku atgal, link kito išėjimo.

Pagrindinis įspūdis po parodos, -labai sunku pasirinkti, kur mokytis. Besisiūlančių mokyklų be galo daug, ir kai kurios jų man, gal kaip ilgokai negyvenusiai Lietuvoje ar šiaip neišprususiai, pirmą kartą girdimos: Baltstogės universitetas, kuriame studijuojama lenkiškai, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, raginantis „išrasti savo ateitį“, LCC International University, kurio atstovės maloniai aiškina, kad maldos šiame universitete yra neprivalomos. Ir žinomos: Policijos mokykla skatina “Mokytis.Tobulėti.Tarnauti“, šalia policija žada „Ginti.saugoti.padėti.“, prie pat “Lietuvos Karo Akademija” apsikrovę kalašnikovais, kulkosvaidžiais ir žiūronais su, spėju, x-ray vision, apsupti liesokų paauglių, už jų visai nekariškai saldainius su savo logo dalina A.V. Graičiūno Aukštoji Vadybos Mokykla.

O kur dar kolegijos, komunalinių paslaugų mokyklos ir statybininkų rengimo centrai-ten viskas kitaip,-jokių lozungų, – tik krūvos sausainių, šokoladų, šakočių, klijuojamos plytelės, dažomos sienos, verdami kisieliai, daromos šukuosenos, makijažas, lipdoma iš molio, rišami jūros mazgai, fotografuojamos mergaitės su kartoninėmis suknelėmis ir karūnomis, prie sienos išrikiuoti oficiantai skausmingais kankinių veidais: “Už ką mes čia? Kada viskas baigsis?“

Vienu žodžiu, daug bardako, daug modernių programų pavadinimų, kurių geriausios buvo šalia „antreprenerystės“ Kazimiero Simonavičiaus universiteto siūlomos „Ateities įžvalgos ir strateginis valdymas“. Kai pasidomėjau, ko būtent išmokstama besimokant ateities įžvalgų, išgąsdinau atstovaujančią mergaitę , ji išraudo ir pradėjo teisintis, kad „ aš tik bakalaure mokausi, o ten magistro programa“.

Visi dalina bukletus, saldainius ir siūlo vadybos studijas. Visi inovatyvūs, modernūs, veržlūs, kūrybiški ir atsinaujinantys. Ir visi vienodai užlindę už savo stalelių. Įvaizdžiu išsiskiria KTU. Jokių stalelių, skiriančių universiteto atstovus nuo lankytojų, šviesi atvira minimalistiška scena, ant kurios užlipus galima pačiam pasiimt bukletų, į amerikoniškus degtukus panašios kramtomos gumos su KTU logo, ir pabendraut su atstovais, tarp kurių stoviniuoja/sėdinėja ir KTU rektorius Petras Baršauskas. Atpažinau rektorių, nes buvau išklausius jo KTU atsinaujinimo programos pristatymą, dėlto buvo ypač įdomu, ar universitetas tikrai daro tai, ką deklaruoja. Bent jau KTU „kasdieninis“ (anot rektoriaus) logotipas iš tiesų atrodo naujai:

Ką jis Jums primena? Aha. Jo kūrėjams (ir tikriausiai moksliukams) šitas ženklas asocijuojasi su Mendelejevo elementų lentele, mažiau į chemiją, daugiau į verslą orientuotiems studentams jis gal primins Jessie Pinkman‘o ir Walter‘io White‘o kūrybinį bendradarbiavimą.

Bet kuriuo atveju, logotipas lakoniškas ir „su mintim“, kaip sako pažįstamas automobilių pardavėjas iš Marijampolės. Lakoniškumas ir minimalizmas išskiria ir KTU bukletus iš konkurentų tarpo. Juose nėra džiaugsmingai strykčiojančių mergaičių ir jaunuolių apsirengusių šiuolaikiškai jaunatviškais džinsais su pažemintu klynu , kas turi perteikt lankytojams, kaip nerealiai iki plačių šypsenų smagu yra mokytis VDU (kas iš tiesų man buvo smagu).

Juose nėra ir kubiko-rubiko su užrašu „inovatyvus“, kaip Kazimiero Simonavičiaus Universiteto buklete. Kubikas-rubikas buvo inovatyvus kokiais 1977-tais ir būsimi šio universiteto studentai kubiką-rubiką greičiau susietų su „prieš man gimstant“, „muziejus“ ir „kai nebuvo mobilių“, nei su inovatyviu. Tiesa, ant to paties kubiko-rubiko telpa ir žodžiai: „savas, kitoks, išmanusis, mokslus, efektyvus, ambicingas, atsakingas, išradingas, kūrybiškas, augantis, kokybiškas, pažangus, aktyvus, veržlus ir darnus“,-daug žodžių, už kurių naudojimą reiktų pradėt rinkt akcizą pensijoms kompensuoti. Ypač keistas pasirinkimas yra „mokslus“,- ar gali būti „nemokslus“ universitetas?

Kai po tokių „blah,blah,blah…“ ir piešinukas ant piešinuko bukletų paimi KTU bukletą, jis atrodo įtaigiai lakoniškas,- jokių dėmesį nukreipiančių „šiukšlių“, todėl nelieka nieko, kaip jį atversti, o viduj: studijų programa, universiteto prioritetai, informacija apie mokslo, studijų ir verslo centrus, kontaktai, – trumpai ir aiškiai.

Panašu, kad tokios pat nuostatos laikosi ir KTU rektorius, Petras Baršauskas, pristatydamas KTU atsinaujinimo programą. Tiesą sakant, buvau pasiruošus nuobodžiai, formaliai prezentacijai, t.y. ilgam skaidrių skaitymui, kur pristatinėtojas tiek įsigilina į pasakojimą, kad net klausytojai savo buvimu nebetrukdo. O buvo atvirkščiai,- rektorius įsivaizdavo, kad visus klausytojus nuvargins savo skaidrėmis, detalėmis ir pačia prezentacija, tad pažadėjo sutalpinti pastarųjų dviejų metų pokyčius ir ateities strategijas į penkias minutes. Ir, deja, savo pažadą tesėjo. Nes prezentacija iš tiesų buvo įdomi.

Visų pirma KTU palieka maitinimo ir transporto paslaugų verslą: “visokio velnio ten buvo“, pripažįsta rektorius ir pažada, kad nuo šiol universitetas užsiims „savo pagrindine veikla“ , t.y. nebeužsakinės bulvių cepelinams, bet koncentruosis į tai, ką jie iš tiesų moka, t.y. teiks švietimo paslaugas. Nuo šiol KTU dėstytojai turės „naminį“ pavyzdį, kai paakos studentams apie „outsourcing‘o“ privalumus.

Anot rektoriaus, „didžiausios atsinaujinimo programos nepriklausomybės laikotarpiu“ KTU ėmėsi ne todėl, kad norėjosi, bet todėl, kad reikėjo, nes studentų nedaugėja, vietinė ir užsienio pasiūla didėja, o KTU nori „ne tik išlikt, bet ir lyderiaut“. „Įsivaizduokit šnypštimą ir pasipriešinimą, kai katedrų vadovai turi išeiti“, rektorius pasakoja apie pokyčius universitete, kurių metu iš 14 fakultetų liko 9 dėl ko universitetas kasmet sutaupo 2,6 mln. Litų. („Kas iš tų sutaupymų studentui?“,-pagalvojot, ar ne? Aš irgi pagalvojau, tad vėliau paklausiau KTU atstovaujančios mergaitės, ar studentui nuo to geriau, kad fakultetų sumažėjo, ji atsakė, kad studentui palengvėjo bendravimas su dėstytojais, katedrų vadovais:“mažiau biurokratizmo“).

„Petrai, nefantazuok, mums senatas neleistų“, – taip anot rektoriaus, Lietuvos universitetų bendruomenė įvertino KTU iniciatyvą iš esmės pakeisti studijų programų kūrimą ir valdymą. Studijų programas KTU rengs ne vienos katedros specialistai, kaip įprasta, o studijų programų komitetas, sudarytas iš 3 verslo pasaulio atstovų, 3 studentų ir 5 KTU ekspertų. Tai, jei tikėsim rektoriumi, turėtų išlaisvinti studijų programas iš katedrų, „pakylėti nuo interesų, giminių sindromo“, atvert kelius dėstytojams iš užsienio ir verslo.

Už studijų programų įgyvendinimą ir jų rezultatus atsakingi bus ne fakultetų dekanai, o nepriklausomi studijų programų direktoriai. Jie rūpinsis, kad kiekvieną programą dėstytų geriausi specialistai, kad ji atitiktų studentų ir darbdavių lūkesčius. Dėl šios sistemos „visi jaučiasi nesaugūs“, – džiaugiasi Petras Baršauskas, nes dėstytojai bus kviečiami pagal rezultatus, o ne pagal „savumą“ ir pamini, kad jau dabar universitete dėsto tokie verslo srities ekspertai, kaip Dalius Misiūnas.

„Bendradarbiavimas su verslu yra man miela sritis“, – praleidęs kelias skaidres, ties viena sustoja rektorius. KTU atsinaujinimo programoje ypatingas dėmesys skirtas technologijų pritaikomumui. Kartu su partneriais „App Camp“, „Omnitel“ ir „Samsung“ buvo įkurta viena didžiausių ir moderniausių Lietuvoje mobiliųjų aplikacijų laboratorijų. Pritraukti 400 tūkst. litų investicijų į jos įrangą ir paslaugas.

Petras Baršauskas stabteli ir ties startaperiais (ne, ne ties fakaperiais, tie – pono Užkalnio tyrimų objektas): “Startapuose mes jaučiamės stipriai“. Na ir neveltui: KTU Inovacijų ir verslo centre (IVC) pradėjo veikti pirmasis Lietuvos universitetuose startuolių inkubatorius „Start-Up Space“. Per pusantrų metų jame veiklą pradėjo 27 naujos įmonės, sukurta 50 išradimų prototipų. KTU IVC per pirmuosius veiklos metus atliko verslo ir pramonės užsakymų už beveik 2 mln. litų. 2014 m. pradeda veikti KTU nacionalinės atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras, kuris yra slėnio „Santaka“ dalis.

Vėliau prie KTU prezentacinio stendo stovėjusi mergaitė tikino, kad studentai, jei tik nori, besimokydami tikrai gali gauti pakankamai praktikos, prisidėdami prie įvairių projektų, ką ji pati padarė studijų metu. Kai jos paklausiau, ar yra skirtumas, kur mokytis: KTU (kadangi toks visas atsinaujinęs, ir taip jame viskas gerai) ar MIT (toks JAV universitetas, kur dėsto 9 Nobelio premijos laimėtojai, ir kur metai studijų kainuoja $43,210, ir kur absolventai visokiuose Google’uose ir Apple’uose dirba), ji labai diplomatiškai atsakė, kad MIT mokslas yra labai brangus, kad KTU net nesvajoja apie pinigus, kuriais disponuoja MIT, ir kad: ”KTU niekad nebus…. KTU stengiasi būti lietuviškuoju MIT”. Ji dar pridūrė, kad mokantis universitete svarbu ne vien tai, ką išmoksti, bet ir su kuo užmezgi pažintis (ir tarp studentų, ir verslo srityje), o tam KTU suteikia puikias sąlygas. Ši mintis nuskambėjo keistai amerikietiškai, nes man priminė JAV universiteto dėstytojo žodžius,kuriais jis pradėjo projektų valdymo kursą: ”It’s not what you know it’s who you know. MBA duoda jums puikią ir nepakartojamą progą megzti pažintims (“networking”), tad naudokitės ja”.

KTU primena amerikietišką universitetą ir tuo, kad jame įdiegta pirmoji Lietuvoje kompleksinė mentorystės programa. Tiesą sakant, jei teisingai supratau, mentoriai KTU padės studentams akademiniais klausimais ir dalins karjeros patarimus, o amerikietiškas mentorius daugiau siejamas su karjerą padariusiu žmogumi iš verslo srities, kuris „globoja“ studentą, dalindamasis savo patirtim.

Tiek rektorius, tiek mergina, su kuria kalbėjau tikino, kad studentų gyvenimą labai palengvina „vieno langelio“ sistema, nes studentai gali gaut atsakymus į visus su akademiniu gyvenimu susijusius klausimus vienoje vietoje. Bet niekaip negalėjau nusikratyt asociacijų su p. Baukutės langeliu, taip ir įsivaizdavau tėtį ir mamą, gelbstinčius savo aštuoniolikinį/ę nuo gatvės, juodadarbystės ir emigracijos, grūdančius jį/ą pro KTU langelį – „Lįsk gi pagaliau, atsiimsim po keturių metų, kai inžinierius/ė būsi“.

O naujasis KTU įvaizdis, tiksliau, plakatas, kviečiąs mokytis KTU, jau spėjo ir įžeisti:

„Tai dar viena žinia merginoms, kad iš principo jos nepageidaujamos, jų diplomai ir net pažymai nieko nereiškia, jos vis viena ko gero turės grįžti į virtuvę, ten pritaikyti vyrų išradimų“, nuogąstauja Nida Vasiliauskaitė.

Aš norėčiau pridurti ir atkreipti dėmesį, kad KTU akivaizdžiai nepageidaujami ir azijiečiai bei juodosios rasės atstovai, ką įrodo sekantis plakatas, o jei savo gerų pažymių dėka jie visgi įstoja į universitetą, nėra įleidžiami į auditorijas ir turi atlikti tyrimus kolidoriuje, kol balti lietuviai į juos mėto nuograužas:

Šis naujas KTU įvaizdis labai neramina, nes parodo, kad heteroseksualūs studentai nėra pageidaujami. Plakate akivaizdžiai atvaizduotos lezbietės moterys, kurios augina iš lietuvės motinos atimtą sūnelį ir žaloja jo ir taip sutraumuotą psichiką, nes už ilgaplaukės lezbijietės nugaros matosi vargšo berniuko nupiešta mašinytė, nors ant lentynos sustatytos matrioškytės įrodo, kad jis verčiamas su jomis žaisti ir dėvėti sijonėlį:

Nu, ar sunku buvo Jums, KTU įvaizdžio kūrėjams, būt jautresniem, ir nupaišyt katukus su šuniukais vietoj žmonių? Štai šuniukas išradėjas braižo brėžinius visas susikaupęs, uodegytę vizgindamas, liežuviuką iškišęs, net seilytės ant logaritmų varva, o šalia-katukas keptuvytėj krabų lazdeles kepa ir su atidarytuvu Whiskas skarbonkytę pats atsidaro- pritaiko išradimus. Ir niekas nesijaustų KTU nepageidaujamas. Net gyvuniukai, ne tik žmonės.

Tags: aukštasis mokslas, KTU, Petras Baršauskas, univierai