Genzelis buvo profesorius ir mokindavo filosofijos savo studentus. Štai būna, kad sėdi studentai auditorijoje ir čia įeina Genzelis. Atsistoja prieš visus ir sako:„Kadaise Lietuvą užkariavo Caras. Vienžo, lietuviai tuo metu daug gėrė. O Žemaitijoje tuomet kaip tik gyveno Valančius. Jisai buvo vyskupas, nes visur kur tik benueidavo būdavo užsivilkęs sutaną. Valančius pats tai negerdavo ir kitiems neleisdavo. Jei pamatydavo ką nors prisigėrusį baisiausiai grūmodavo. Parapijonys jo labai bijodavo. Vienžo, kai kurie iš tos baimės netgi nustojo gerti. Valančius dar sakydavo, kad valdžia yra tarsi raktas. Jeigu, kas turi valdžią, tai tarsi turi raktą. Raktas negali būti geras arba blogas. Geras arba blogas yra tas, kuris raktą turi arba neturi. Iš pradžių taip kalbančio Valančiaus klausydavosi tik žemaičiai. Tačiau vėliau tos jo idėjos pasklido po visą Lietuvą. Vienžo, Valančius visiems lietuviams taip patiko, kad ir pas juos kai kurie metė gerti.“
Štai šitaip Genzelis interpretavo Valančiaus politinę filosofiją Vakarų Europos politinės filosofijos kontekste.