Savo laiku Sokratas buvo labai savo draugų filosofų mėgstamas. Dažnai jie susirinkdavo namuose pas tokį Agatona ir gerdami protingai blevyzgodavo iki pat paryčių. Kartais, kad smagiau būtų blevyzgoti, pasikviesdavo moterų. Jei, išgertuvėms įpusėjus, jie užsimanydavo kūniškos meilės, tas moteris tekdavo išprašyti laukan… Tuomet likę vieni filosofai be to, kad dar gerdavo ir kalbėdavo tokiomis protingomis temomis kaip „Erotas“, „kūnų trauka“ ar „meilė“ neretai atsiduodavo ir kitiems malonumams.
Ir štai vieną kartą, jau gerokai po vidurnakčio, kai moterys jau seniai buvo išvarytos, visiškai girtas Alkibiadas visiems pareiškė, kad jis norėdamas įgyti Sokrato išmintį, ketino jam atsiduoti. Jis papasakojo, kaip nuogas įslinko į Sokrato guolį ir atsigulė šalia, tyliai murkdamas ir siūlydamas Sokratui savo jaunystę. Tačiau Sokratas užuot jį paėmęs, tik apsikabino ir taip išgulėjo visą naktį šalia jo, nieko jam nedarydamas. Šitai papasakojęs Alkibiadas ėmė šlovinti Sokrato santūrumą ir valios jėgą. Alkibiadui pritarė ir draugai, kuriems visiems jaunasis Alkibiadas labai patiko. Sokratas santūriai šypsodamasis klausėsi pagyrų. Kaip visada jis jautėsi visa galva pranašesnis už kitus, nes nė vienas iš jo draugų nežinojo, kad Sokratas nėra paiderastos.
Platonas tai apskritai nieko nesuprato apie ką kalbama. Tiesiog padrikai užsirašė ką spėjo išgirsti ir tiek…
comments feed
O už ką gi Sokratą teisė atėniečiai? Na gerai, atseit už žodžius, bet gal ne tik už juos?
Bet šiaip – versija.
.