Česlovas Gedgaudas „Mūsų praeities beieškant“, II dalis
Antros dalies aptarimas bus labai trumpas. Tiesiog pagalvojau, kad išsiaiškinus Žiniavaldo kilmę, visas tas kapstymasis po gotų istoriją tampa bereikalingas.
II DALIS: ŽINIAVALDO KRONIKĄ SURADUS
Štai mokslininkas, palikęs mums “Frankų karalių ir tautos kilmės” kroniką, kurią jis kruopščiai nusirašė lotyniškai dviem kopijomis iš V šimtmečio po Kr. Žiniavaldo parašytos 12 tomų Sikambrų istorijos.
To mokslininko vardas- Johannes Trithemius. Jis gyveno XV ir XVI a. sanduroje ir buvo benediktinų vienuolyno Sponheime abatas. Prirašė krūvą knygų apie okultizmą kriptografiją ir istoriją.
Svarbiausi jo darbai istorijos srityje yra (neskaičiuojant De septum secundeis- nuostabaus veikalo pasakojančio pasaulio istoriją astrologijos duomenimis)): De origine gentis Francorum compendium (Trumpa frankų kilmės istorija), Annales hirsaugiensis…complectens historiam Franciae et Germaniae, gesta imperatorum, regum, principum, episcoporum, abbatum, et illustrium virorum (Hirsau analai.. surinkta Franku ir Germanų istorija, imperatorių, karalių, princų, vyskupų, abatų ir žymių žmonių darbai), Compendium sive breviarium primi voluminis chronicarum sive annalium de origine regum et gentis Francorum (Trumpas atpasakojimas pirmųjų kronikų arba analų apie frankų karalystės ir genties kilmę).
Trithemius paėmė jam prieinamus šaltinius apie Didyjį tautų krautymasį (gerokai atskiestus legendomis), pridėjo antikinius mitus, dar bažnyčios istorijos ir štai- istorinis veikalas.
Trithemius nuėjo senai pramintais takais- dar Vergilijus romėnus susiejo su Troją, Jordanas VI a. savo gotus irgi privertė keltis per Helespontą, kad sudegintų tą pačią nelaimingą Troją (kurią Jordanas dargi padalijo į du miestus- Troją ir Iliumą). XII a. turime Gotfrėjų Monmoutietį (Geoffrey of Monmouth), kuris rašo Historia Regum Britanniae (Britanijos karalių istorija), keltų mitus perdirbdamas į kurtuazinę tradiciją. Gotfrėjus irgi duoda valią savo fantazijai ir karaliaus Artūro protėvius išveda iš.. to paties Enėjo, kurio anūkas Brutas ir buvo pirmasis Britanijos karalius.
Galu galę Lietuvos Metraštis, kurio autorius kiek pasikuklino lietuvių protėviais paskelbdamas tik paprastus romėnus. O mitologinės istorijos čempionų titulas pelnytai priklauso airiams. Jų kronikininkai pasakoja apie penkias tautas, kurios viena po kitos gyveno Airijoje (Partholón, Nemed, Firbolg, Tuatha Dé Danann ir galiausiai Milesians- patys airiai. Čia neskaičiuojant Cessair, kuris gyveno prieš Didyjį tvaną). Anot airių kronikų, pirmasis Didysis Airijos karalius į sostą sėdo 1934 m. pr. Kr.- ir jis buvo „tik“ Firbolgas.
Žodžių, toks Tritemijaus veikalų kontekstas. Gedgaudas, prie Compendium sive breviarium primi voluminis… dargi pridėjo savo nusistatymą, kad visi jie- lietuviai, permalė jo veikalus per savo atlietuvinimo mašiną ir gavo nuostabių rezultatų.
Iš esmės visas antrasis skyrius ir tėra tos paslaptingos „Žiniavaldo kronikos“ atpasakojimas, kuriame, nuėmus tuos prakeiktus atlietuvinimus telieka gotų, frankų ir antikinės istorijos mišrainė.
Kaip „bonusas“ dar primestas išaiškinimas, kad ne tik visi pasaulio raiteliai, bet ir ereliai yra lietuvių paišyti. Beje, senasis Prancūzijos herbas irgi kilęs iš lietuviškų erelių.
Šitas herbas:
Tai kad šis heraldinis ženklas vadinasi fleur-de-lis (lelijos gėlė) lyg ir maišytų tokiai teorijai, bet turbūt čia tik lenkų sąmokslas.
Na o dalies pabaigai dar išaiškinamas ir hetitų lietuviškumas.
Tas, be kita ko, iliustruojama hetitų karalių vardais (asteriksais Gedgaudas žymi vardus „kurie paduodami, visai nebandant jų atlietuvinti“). Šalia- neatlietuvinti variantai:
(U) Pečionis / Pithana
(U) PIJUSTIS / Piyusti
*ANITAS / Anitta
… trys gentkartės be vardų
TAUTGAILA / Tudhaliya
(U) PA ŠERUMA / PU-Sarruma, dar mPU-Šàr-(rù)-ma (kad ir kaip šitą lingvistų rebusą reikėtų taisyklingai perskaityti)
*LAB ARNAS / Labarna
GUDŲ SAULIS / Hattusili, Ḫattušili
*PIMPIRAS / ?
(GE) MAR SAULIS / Mursili
*ŽIDANTAS / Zidanta
*AMUNAS / Ammunu
TOL UPĖNAS / Telepinu, Telepinus
*ALUVAMAS / Alluwamna
*ŽIDANTAS / Zidanta
comments feed
7 Comments
Žiniavaldo kilmę, visas tas kapstymasis po gotų istoriją tampa bereikalingas.
######
tai jeigu tampa bereikalingas, tai ko nesikapstai buki? Arba tada bent rasyki kad tampa nebereikalingas…asilas, o dar Gedgauda kritikuoja…gal ne viska zmogus teisingai atlietuvino, bet kai ka teisingai, tik tau asilo galvai to nebesuprasti
bereikalingas ir reiškia nereikalingas
bereikalingas. -a. adj. (1)
1. Vb nereikalingas:[...]Man tik bereikalingas darbas tas liepto taisymas.
http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp
is kart matosi kad pagieza lenko Lietuvai ir viskam kas lietuviska net pritvinkusi, pasvinkusi ir per krastus bega
Kritikuoti Lietuvos didžiausią patriotą, priešistoriką ir poliglotą Česlovą Gedgaudą, švelniai tariant, yra beprotybė. Tai vienintelis lietuvis ligi šiol sugebėjas įsibrauti į Senojoje Europoje ligi šiol dar archyvuose istorikų nepaliestus Lietuvos praeitį liudijančius raštus.
Mūsų istorijos profesoriai jam turėtų melstis! Minint Jo vardą jie turėtų pagarbiai nulenktį savo netikelio galvą o jauniems ir būsimiems mūsų garbiosios ir seniausiosios bei garbingiausiosios praeities Pasaulyje tyrinėtojams, turėtų skiepyti meilę Lietuvai, pradedant tiktai garbaus Česlovo Gedgaudo veikalo “Mūsų praeities beieškant” tyrinėjimu.
Amen aleliuja, broliai mano!!!! Osana aukštybėse ir pagarbintas tebūnie Jo vardas…
To tęsėjas, jeigu pirmasis pasikapstė tai nereiškia, kad teisingai, nes tada reikėtų laikyti ir lietuvių kilmės iš romėnų teoriją teisinga, nes ji užfiksuota rašytiniuose šaltiniuose viena iš pirmųjų?
UŽDRAUSTA ISTORIJA. ISTORIJOS KLASTOTĖS LIETUVOS MOKYKLOSE.
Mus supančius reiškinius, vienaip ar kitaip moksliškai įvertina ISTORIJA, kurios dėstymas lietuvių mokyklose yra labai chaotiškas, klaidinantis, žeminantis lietuvius, karalių (rex) tautą. Pavyzdžiui, Lietuvos istorijos institutas 2005 m. išleido falsifikatą “Mindaugo knyga. Istoriniai šaltiniai apie Lietuvos karalių”, kur, nepateikus dokumentų originalų, gėdingai pateikti tik originalių dokumentų, popiežiaus laiškų Mindaugui „vertimai“ yra šių dokumentų klastotės, kuriuose lotyniškas “rex” (karalius) yra verčiamas “kunigaikščiu”, “Lithuaniae regnum” (Lietuvos karalystė) – “Lietuvos kraštu”. Pateikti istorinių dokumentų „vertimai“ klastingai iškraipo popiežiaus žodžius ir sąvokas. Lietuva yra vienintelė pasaulyje savo valstybę paniekinusi šalis ,kurios „istorikai“ Lietuvos karalystę pervadino didžiaja kunigaikštyste, o Lietuvos karalius – didžiaisiais kunigaikščiais. Posovietinių „istorikų“ tendencija , rašant istorine tematika, “drebinti kinkas” (Vincas Kudirka) matomai atsirado trijų šimtmečių Kremliaus dvasinio ir fizinio lietuvių prievartavimo, genocido aplinkoje. Lietuvis istorikas privalėjo vadovautis melo ir blogio imperijos Rusijos nustatytais kanonais, istorija buvo paversta politikų , okupacinio režimo tarnaite.
Akivaizdu, laikas pašalinti politines klastotes „didžioji kunigaikštystė“, „didysis kunigaikštis“ iš istorijos pamokų Lietuvos mokyklose. „Kunigaikštis“ – vasalas, pavaldinys, “karalius“, “valdovas“ yra aukščiausios kategorijos sąvokos. Istorikai turėtų šitai suvokti…Deja surusėjo…
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis