Padėka vyriausybei
Atlikau savo pareigą ir padėkojau vyriausybei. Atidaviau balsą ir jaučiuosi, jog pasielgiau visiškai teisingai. Ilgai dvejojau, kurią partiją palaikyti ir turiu svarių argumentų kiekvienos atžvilgiu tiek už, tiek ir prieš. Visgi pasielgiau taip, kaip elgdavausi per visus iki tol vykusius rinkimus, kuriuose dalyvavau ir tokia galimybė buvo. Balsavau už Tėvynės Sąjungą. Po ilgų dvejonių, pasiskaitęs abiejų partijų programas (tikrai negaliu pasakyti, kad išstudijavęs). Balsuojant už konservatorius, puikiai suvokiau, jog yra realios problemos su kai kurių asmenų santykių su juos supančia realybe. Pamiršę, jog autoritetas yra Biblija, o ne keistai aplinką suvokiantis Lietuvos kleras. Tačiau tai pavienės personalijos, nuo kurių partija turės anksčiau ar vėliau apsivalyti. Ir tai, tikiuosi, kada nors įvyks. Tačiau nepaisant radikalų išsišokimo, partija turi potencialo daugiau, negu bet kuri kita normali Lietuvos partija (kitaip tariant, Liberalų sąjūdis). Visgi ir Liberalų sąjūdžio nenuskriaudžiau, nes a) vienmandatėje balsavau už jų kandidatą, b) paprašiau, jog žmona už juos atiduotų savo balsą. Nemačiau, bet tikiu, jog ji taip padarė. Beje, tai vienas svarbiausių šios partijos trūkumų.
Liberalų sąjūdis… Jiems tikrai nedaug trūko iki mano balso, tačiau trūko. Be viso pozityvo, kurio nesiruošiu kartoti, nes galima nueiti pas Buržujų, Rokiškį, brolius Kamonsensus ir kitur, reikia pasakyti, jog jų tarpe taip pat jaučiasi tam tikri įtrūkiai ir netolygumas. Apie aukštojo mokslo reformą nekalbėsiu, konstatuodamas, jog jai paprasčiausiai nebuvo pasiruošta. Nėjimas į atvirą diskusiją su atvira pozicija buvo velniškai didelė klaida. Tačiau tai nėra didelė dėmė, palyginti su tuo, kokioje situacijoje jie atsidūrė prieš rinkimus. Turiu omenyje tai, jog žmonės, kurie galėjo telkti liberalųjį elektoratą nebuvo maksimaliai sutelkti. Ar pastebėjote, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje beveik nebesimato Leonido Donskio, nors jis yra būtent Liberalų sąjūdžio atstovas Europos parlamente? O tai, jog ant bačkos nematome užlipusio Egidijaus Aleksandravičiaus? Apytikriai nuo 1995 metų jis buvo nuosekliausias liberaliųjų vertybių gynėjas Lietuvoje, tuomet gyvavusiai liberalų sąjungai buvo labai toli iki jo. Galima, pavardes vardinti ir toliau, tačiau akivaizdu viena – liberalai, nors ir turėdami itin patrauklią ideologiją, nesugebėjo aplink save suburti liberaliosios Lietuvos intelektualų grupės. Pirmiausia, tai įtartina. Antra, akivaizdu, jog tarp liberaliųjų intelektualų ir Liberalų sąjūdžio matosi akivaizdus tolimas. Akivaizdu, jog tai daugiau negu didelė problema… Nors aš tikiu, jog su laiku tai susitvarkys, tačiau dabar galiu akivaizdžiai pasakyti, jog trūksta atvirumo. Net ir paskutinis Donskio tekstas apie tai kalba… Ir tai tik viršūnėlės… Todėl, Liberalų sąjūdžiui dar reikia šiek tiek ūgtelėti, tačiau jie tam laiko turės.
Ir dar… Norėčiau ir netgi tikiu, jog panašios sudėties vyriausybė dirbs ir sekančiame seime. Mano rinkimų prognozės:
Mano prognozės (plius minus 2 procentai):
TS-LKD 20 proc.
LSDP 20 proc.
Darbo partija 15 proc.
Liberalų sąjūdis 11 proc.
Bus apie 6 partijos balansuojančios ties 5 proc. riba iš kurių veikiausiai 2 perkops barjerą:
Drąsos kelias
Tvarka ir teisingumas
Valstiečiai
Lenkai
Taip
LiCS
Ir toliau, tai vadintųsi pelkė…
Vienmandatėse prognozuoti sunkiau, tačiau…
Tarkim, dviejų žmonių paklaida.
TS-LKD – 21
LSDP – 23
Darbo partija – 4
Liberalų sąjūdis – 9
TiT – 4
LiCS – 3
Lenkai – 4
Drąsos kelias – 1
Šiai daugumai išlikti yra visos galimybės… Man jau beveik įdomu, kas ir kaip dėliosis.
One Comments